Ši vasara mus apdovanojo šiluma ir šviesa, nors stovyklų pradžioje teko grūdintis naktine vėsuma ir lietaus gausa. Kiekviena stovykla buvo kupina staigmenų, vaikystės gaivumo, nuotykių, naujų patirčių. Tad trumpai trokštame pasidalinti, kaip mums sekėsi.
Pirmoji šios vasaros stovykla - mažųjų dieninė stovykla "Padovanok šypseną". Stovyklos pradžioje susikūrėme šūkį, pasigaminome vėliavą su mūsų centro logotipu- šypsena, ant jos užrašė kiekvienas savo vardą ir kasdien dainuodami ir linksmai žingsniuodami dovanojome šypsenas ir linkėjimus vieni kitiems ir sutiktiems žmonėms. Džiaugsmo semdavomės žaisdami, maudydamiesi, statydami smėlio pilis, keliaudami traukiniu. Stovyklos pabaigą vainikavo piknikas gamtoje. Mažieji džiaugėsi, kad per šį laiką geriau pažino vienas kitą, išmoko pasirūpinti draugu, o visus įspūdžius įamžino piešiniuose.
Antrojoje stovykloje dalyvavo vyresniųjų vaikų grupė. Šią stovyklą organizavo Ignalinos Caritas ir asociacija "Žaibo kumštis". Į ją buvo pakviesti Švenčionėlių ir Švenčionių vaikų dienos centrų paaugliai. Nors oras nelepino, buvo daug iššūkių, tai nesutrukdė mokytis kareiviško gyvenimo strategijos, pasisemti ištvermės, naujų žinių, susirasti draugų, o kai kurie net panoro įsijungti į "Žaibo kumščio" gretas. Ištvermingiausieji nors ir pavargę, džiaugėsi ir dalinosi prisiminimais, nuotykiais - kaip virė kareivišką košę, nešė vandenį, dalyvavo dažasvydyje, susitiko su karininkais ir išmoko laikyti ginklą, pasidaryti maskuotę, plaukti vandenyje su nešuliu ant pečių. Kasnakt tekdavo pašokti iš miegų pažadintiems "aliarmo" ir gaudyti priešą ar eiti į žvalgybą. Dėkojame "Žaibo kumščio" vadams, Ignalinos Caritui, Kunigams- Viktorui, Deimantui, Dovydui ir Broliui Gintautui už globą ir rūpestį mumis.
Rugpjūčio viduryje Švenčionių Carito vadovės pakvietė mūsų keturias paaugles dalyvauti poilsio ir pramogų stovykloje Tverečiaus kaime. Grįžusios merginos džiaugėsi nuostabiai praleistu laiku. Ypač žavėjosi talentų vakaru, vaišėmis, žaidimų gausa, maudynėmis ežere, vadovų nuoširdumu ir išradingumu. Tačiau ne vien pramogavo, bet ir padėjo kunigui Antanui sutvarkyti malkas, kasdien melstis kartu su juo, dalyvauti Šventose Mišiose, adoracijoje.
Štai susirinkome po visų stovyklų dienos centre, ir žvelgdami nuotraukas iš naujo išgyvename tai, ką patyrėme šiuo nuostabiu vasaros laiku. Dėkojame rėmėjams, vadovams, savanoriams ir sau patiems už daugybę nuostabių akimirkų.
