Kun.
Vitalij Kisel
Kun. dr.
Valdas Girdžiušas
Kun.
Raimundas Macidulskas
Kun.
Raimundas Macidulskas gimė 1968 m. Vilniuje. Baigęs vidurinę mokyklą
porą metų tarnavo armijoje tuometinėje Čekoslovakijoje. Grįžęs po armijos 1989 – 1993 m.
studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1993 m. gegužės 30 d. įšventintas kunigu. Popiežiaus Jono Pauliaus II kelionės po Lietuvą metu buvo susitikęs
su Šventuoju Tėvu. 1993 - 1997 m.
- Vilniaus Šv.
Petro ir Šv. Povilo parapijos vikaras. 1997 - 2001 m.
- Vaidotų parapijos klebonas. 2001 - 2010 m.
- Kalesninkų, Grigiškių
parapijų klebonas. Tarnaudamas Kalesninkuose aptarnavo ir
Panočių parapiją. 2010 - 2014 m. - Mickūnų parapijos klebonas. 2014 m.
Raimundas Macidulskas paskirtas Švenčionėlių parapijos klebonu. Jis yra energingas,
rūpestingas ir tolerantiškas. 2019 m. skiriamas Marcinkonių Šv. apaštalų
Simono ir Judo Tado ir Kabelių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijų klebonu,
įpareigojant pagelbėti Druskininkų Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos
pastoracijoje.
Kun. Edmundas Paulionis
Klebonas
Edmundas Paulionis gimė 1954 m. Vilniuje.1981 m. gegužės 31 d. įšventintas kunigu. 1980 m.
dalyvavo karinėje misijoje Afganistane. Kunigas Edmundas Paulionis buvo
pirmasis Vilniaus arkivyskupo J. Steponavičiaus paskirtas
Nepriklausomos Lietuvos pasieniečių vyriausiuoju kapelionu.1981 m. – Linkmenų parapijos klebonas.
1982–1991 m. Naujojo Daugėliškio parapijos klebonas. Jam tarnaujant
buvo atliktas Naujojo Daugėliškio bažnyčios remontas, atstatyta Kačergiškės
bažnytėlė. 2000–2004 m. – Vilniaus Šv. Mikalojaus
parapijos klebonas. Edmundo Paulionio rūpesčiu buvo pradėti
dideli bažnyčios restauravimo darbai: sutvirtinti bažnyčios pamatai,
restauruoti skliautai, čerpėmis uždengtas stogas, pakeisti langai, atlikti kt.
darbai.2004–2014 m. Švenčionėlių parapijos klebonas. Klebonas Edmundas
Paulionis yra išsilavinęs, labai plačių interesų, taktiškas, ramaus būdo. Jo
rūpesčiu atnaujintos ir nuspalvintos reljefinės Šv. Kryžiaus kelio stočių
skulptūros. Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios 50-ojo
jubiliejaus proga šventoriuje buvo pastatytas kryžius, kurį sukūrė Rimantas
Kunigėnas. Klebonas kruopščiai parengė ir sutvarkė Švenčionėlių
parapijos parapijiečių krikšto, santuokos, mirties įrašų knygų elektroninę
duomenų bazę. Tam reikėjo didelio atidumo, tikslumo ir žinių verčiant įrašus,
pavardes, kaimų, viensėdžių pavadinimus iš lenkų kalbos į lietuvių.Klebonas
Edmundas Paulionis dalyvauja visuomeninėje ir politinėje veikloje. Jis yra
Vilniaus arkivyskupijos kunigų tarybos narys. Klebonas aktyvus krikščionių
demokratų partijos narys, vienas iš trylikos asmenų pasirašęs pareiškimą dėl
Lietuvos krikščionių demokratų partijos atgaivinimo nuo 1989 m. vasario 16 dienos. 2013–2014 m. Linkmenų parapijos administratorius.
Klebonas Edmundas Paulionis, išvykdamas iš Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos,
tikintiesiems ir bažnyčiai restauravo pirmojo bažnyčios klebono Jono Burbos dovanotą „Šventoji Šeima“ paveikslą. Jis
papuošė vieną iš bažnyčios šoninės navos altorių. 2009–2013 m.
parapijoje su klebonu Edmundu Paulioniu tarnavo vikaras Renaldas Kučko,
nuo 2013 m. vikaras Dovydas
Grigaliūnas. 2014 m.
Edmundas Paulionis paskirtas Vilniaus Švč.
Jėzaus Širdies parapijos klebonu.
Kun. Kazimieras Gailius (1929–2008)
Kun. K. Gailius gimė 1929 m. sausio
21 d. Janapolės parapijoje (Telšių vysk.). Mokėsi Janapolės pradžios, vėliau
Varnių vidurinėje mokykloje. 1954 m. Buvo priimtas į Kauno tarpdiecezinę kunigų
seminariją ir 1959 m. kovo 25 d. vysk. J. Steponavičiaus įšventintas kunigu. Baigęs seminariją, kun. K. Gailius
pradėjo savo kunigišką tarnystę ir ėjo šias pareigas: nuo 1959 m. liepos 4 d.–
Valkininkų parapijos vikaro; nuo 1960 m. kovo 8 d. – Linkmenų
parapijos administratoriaus; nuo 1961 m. Balandžio 28 d. – Kaltanėnų
parapijos administratoriaus; nuo 1962 m. liepos 8 d. – Varėnos
parapijos administratoriaus; nuo 1968 m. gegužės 11 d.– Vilniaus
Šv. Teresės parapijos vikaro; nuo 1974 m. balandžio 4 d. –
Rūdiškių parapijos klebono; Nuo 1981 m. rugpjūčio 5 d. –
Švenčionėlių parapijos klebonas. 1997 m. rugsėjo 28 d. arkiv. A. J. Bačkio buvo
paskirtas Švenčionių dekanu ir ėjo šias pareigas iki 2004 m. rugpjūčio 26 d;
nuo 2004 m. birželio 7 d. – Švenčionėlių parapijos emeritas.
Kun. Bronislovas
Laurinavičius (1913-2013)
1913 –
07 - 16 - gimė Gėliūnų kaime, Gervėčių parapijoje.1944 m. baigė Vilniaus
universiteto Teologijos fakultetą ir gavo kunigo šventimus.1944 m.- 1945 m. pirmieji
kunigavimo metai Švenčionių parapijoje.1945 m.-1948 m. dirbo
Ceikinių bažnyčioje.1948 m.- 1956 m. dirbo
Kalesninkuose.1956 m.- 1968 m. dirbo
Švenčionėliuose.1968 m. iškeltas į
Adutiškio parapiją, ten dirbo iki mirties.Nuo 1979 m. Helsinkio
grupės narys.1981 m. lapkričio 24d. žuvo
paslaptingomis aplinkybėmis Žalgirio gatvėje, Vilniuje.Po tragiškos mirties
kunigas buvo palaidotas Adutiškyje ir tik 1988 m. perlaidotas Švenčionėlių
bažnyčios šventoriuje. Bažnyčios, kuriose Kun. Laurinavičius dirbo, pajuto
rūpestingo šeimininko ranką. Sunkiais pokario metais kunigo rūpesčiu
Ceikinių bažnyčia atsinaujino, Kalesninkų bažnyčia išsipuošė dekoracijomis,
sovietiniais metais išaugo (buvo pastatyta) Švenčionėlių bažnyčia, sutvarkytas
Adutiškio bažnyčios šventorius. Tarybinėje Lietuvoje šie darbai reikalavo daug
sumanumo, drąsos ir energijos. Kun.Br. Laurinavičius rūpinosi ne tik mūrinėmis bažnyčių sienomis, jo
didžiausias rūpestis buvo Gyvoji bažnyčia. Altorių supdavo didelis būrys vaikų,
patarnautojų. Kunigas pažindavo, prakalbindavo kiekvieną savo parapijos žmogų.
Švenčionėlių ir Adutiškio žmonės savo kleboną prisimena kaip uolų blaivybės
gynėją ir puoselėtoją. Nuo 1979m. būdamas Helsinkio grupės narys, Kun. Br. Laurinavičius buvo žmogaus
teisių gynėjas, kovotojas prieš neteisybę, prieš religinės laisvės ignoravimą
ir suvaržymą. Savo raštuose ir pareiškimuose drąsiai kėlė mintis apie Lietuvos
okupavimą, Ribentropo - Molotovo pakto neteisėtumą.
Kun. Boleslovas
Bazevičius (1899 – 1942)
Gimė 1899 m.
Alytuje. Mokėsi Vilniaus gimnazijoje,
vėliau licėjuje prie kunigų seminarijos. Studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje. 1925 m. birželio 6 d. buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias šv.
Mišias laikė gimtojo Alytaus bažnyčioje. 1926–1927 m. – Eišiškių parapijos vikaras.
1927–1932 m. –
Adutiškio parapijos klebonas. 1932–1934 m. – Gaidės parapijos klebonas. 1934–1942 m. –
Švenčionėlių parapijos klebonas.Klebonas
Boleslovas Bazevičius buvo lenkas ir tai žinodami Švenčionėlių tikintieji su
juo stengėsi kalbėtis lenkiškai. Parapijoje su klebonu tarnavo mokyklos
kapelionas Stanislovas
Lachovičius (1904–1967), irgi kalbėjęs tik lenkiškai. Kapelionas
Stanislovas Lachovičius iš Švenčionėlių buvo perkeltas į Turmantą, o 1945 m. gruodyje išvyko gyventi į Lenkiją.Klebonas
Boleslovas Bazevičius, atvykęs į Švenčionėlius, aktyviai kibo į bažnyčios
statybos darbus. Nors jie vyko labai sparčiai, bet pradėtą statybą labai ilgam
laikui nutraukė prasidėjęs karas. Mūrinės bažnyčios sienos liko išmūrytos tik
iki langų. Šiandien tai matyti bažnyčios sienų plytų spalvų skirtume.1942 m.
netoli Lentupio, prie Vygodos kaimo, buvo nužudyti trys vokiečių Vermachto
karininkai. 1942 m. gegužės 20 dieną už vokiečių karininko Beko ir kt.
karininkų nužudymą kaip įkaitai buvo sušaudyti 27 Švenčionėlių miesto
gyventojai. Tarp jų bažnyčios klebonas Boleslovas Bazevičius ir mokyklų
kapelionas Jonas Naumovičius. 2000 m.
popiežius Jonas Paulius II kunigus
Boleslovą Bazevičių ir Joną Naumovičių įrašė į Bažnytinių kankinių sąrašą.
Kun. Kazimieras
Pukėnas
(1905-1997)
Gimė 1905 m. vasario 29 d. Inturkės
parapijos Liepeniškių (Lapinės) kaime, žemės nuomininkų
šeimoje. Pakrikštytas Joniškio (Molėtų
dekanatas) bažnyčioje. Vaikystė prabėgo Molėtų rajone. Vėliau tėvai su šeima persikėlė gyventi į Gramackų kaimą prie Švenčionėlių. Mokėsi Švenčionių, Vilniaus Vytauto
Didžiojo gimnazijose. 1926 m. buvo priimtas į Vilniaus kunigų seminariją,
kuri buvo reorganizuota į Vilniaus universiteto Filosofijos – teologijos
fakultetą. Visas atostogas praleisdavo Švenčionėliuose, talkino ir gražiai
bendradarbiavo su klebonu Ambraziejumi Jakavoniu. 1932 m. birželio 19 d. buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias Mišias
laikė Švenčionėlių bažnyčioje.
Trumpai dirbo Švenčionių gimnazijoje kapelionu.
Nuo 1932 m. kunigas Kazimieras Pukėnas aktyviai dalyvavo
Vilniaus lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ ir Šv. Kazimiero draugijos
veikloje, gynė lietuvių interesus. 1932 m. pradėta Liaudies namų statyba. Statyba
rūpinosi kunigai Ambraziejus Jakavonis ir
Kazimieras Pukėnas. A. Jakavonis padengė du trečdalius, K. Pukėnas – vieną
trečdalį statybos išlaidų. 1934 m. liaudies namai Švenčionėliuose
buvo pastatyti. Statybos darbus baigė kunigas Kazimieras Pukėnas, nes klebonas
Ambraziejus Jakavonis buvo iškeltas į Eitminiškes. Garbės
prelatas Kazimieras Pukėnas buvo Nemenčinės garbės klebonas, teologijos magistras,
socialinių ir politinių mokslų licenciatas. Mirė 1997 m. balandžio 19 dieną. Palaidotas Nemenčinės bažnyčios
šventoriuje.
Kun.
Ambraziejus Jakavonis (1886 – 1944)
Kunigas, lietuvybės
puoselėtojas Vilniaus krašte. Remiamas į JAV išvykusio brolio Tomo,
Vilniuje baigė keturias gimnazijos klases ir įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, 1911 m.
įšventintas kunigu. Mokėjo lietuvių, lenkų ir rusų kalbas. 1911 m. paskirtas vikaru į Gervėčių parapiją, 1912–1927 m. – Gervėčių
klebonas, 1927–1928 m. – Kliukščionių parapijos klebonas, 1928–1934 m. – Švenčionėlių klebonas, nuo 1934 m.
kunigavo Eitminiškėse. Dalyvavo Vilniaus krašto
lietuvių draugijų veikloje, ruošdavo mokinius ir skatino juos stoti į
lietuviškas gimnazijas. 1921 ir 1927 m. dėl
„antivalstybinės veiklos“ buvo kalintas Lukiškių kalėjime. Tikslios A. Jakavonio žūties aplinkybės
nežinomos. Pagal vienus šaltinius, jis nužudytas 1944 m. netoli Balinavo
viensėdžio, prie Neries. Tikėtina, kad tai padarė Armijos Krajovos štabo operatyvinė grupė.
Kun. Jonas Burba (1853 – 1915)
Gimė 1853 m. birželio
16 d. Čypiškiuose prie Skapiškio. Tėvams persikėlus gyventi į Švenčionis mokėsi
Švenčionių gimnazijoje, po to įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią baigė
1878 metais. Ją baigęs buvo paskirtas vikaru į Dysnos parapiją. Po poros metų
jau kaip klebonas kunigavo Prozorkų parapijoje, o iš ten 1882 metais kunigas
Jonas Burba buvo paskirtas klebonu į Tverečiaus parapiją. Per penketą metų,
praleistų Tverečiaus parapijoje, klebonas Jonas Burba nuveikė daug prasmingų
darbų. Vadovaudamas Tverečiaus parapijai jis sudarė sąlygas lietuviškos spaudos
platinimui. Klebonui Jonui Burbai vadovaujant 1889 metais bažnyčia buvo
užbaigta ir pašventinta Daugėliškio bažnyčia. 1903 metais jis perkeliamas į
Švenčionis ir čia iki 1909 metų ėjo ne tik klebono, bet ir Švenčionių dekano
pareigas. Čia kunigaudamas įkūrė Švenčionėlių Šv. Edvardo parapiją ir pirmą
bažnytėlę 1905-1907 metais pastatė, kuri iki 1959 m. išstovėjo. 1907 metais
Vilniaus vyskupas baronas fon der Ropas, palaiminęs Švenčionėlių parapijos
įkūrimą, kunigui Jonui Burbai suteikė tais laikais aukščiausią kunigo titulą –
garbės kanauninkas. 1910-1911 jis kunigavo Nočioje, po to kitose Vilniaus
vyskupijos parapijose, o 1913-1914 m. buvo vėl paskirtas į Daugėliškio parapiją
klebonu, bet čia kunigą Joną Burbą pakirto liga ir jis persikėlė pas
Kaltanėnuose kunigavusį giminaitį M.Meštikį, čia kunigas mire ir buvo
palaidotas.