Naujas dalykas

Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote? 

Iz 43, 19

     Dažnai eini sena vaga. Nors tau nusibodo, bet bijai pasukti į šalį. Tau geriau jausti saugų nuobodulį, negu su širdies virpuliu vaikščioti ant bedugnės krašto. Vienodumas suteikia komfortą - nors nepatinka, bet pažįstama.

     Dievas tave sukūrė, trokštantį įvairovės ir skirtingumų. Gyvenime reikia naujumo. Baigiantis šiai dienai ir metams, pasiryžk įžengti į naują dalyką, kurį tau sukūrė Dievas. Ir nepamiršk džiaugtis!

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro GRUŠO 2013 m. kalėdinis laiškas

Kai visa buvo apgaubusi švelni tyla ir naktis jau buvo įpusėjusi, Tavo visagalis Žodis žengė iš dangaus, nuo karališkojo sosto. Išm 18, 14–15

Brangūs tikintieji,per Adventą išgyvenome laukimo laikotarpį. Sulaukę šv. Kalėdų, dar kartą mintimis aplankykime vieną šeimą. Šioje šeimoje – darbininkas tėvas, savo rankomis uždirbantis duonai, jauna mama ir kūdikis. Regis, niekuo neišsiskirianti šeima, tačiau joje išsiskleidė neapsakoma Dievo meilė žmonijai. Būtų per drąsu teigti, kad ši šeima nepatyrė nerimo dėl ateities, nebuvo nesutarimų, netikėtų ir nelabai malonių įvykių. Per drąsu sakyti, kad ši šeima buvo gerai aprūpinta ir visko turėjo sočiai. Ir šiandien mūsų aplinkoje daug tokių šeimų, kurios patiria sudėtingų gyvenimo išbandymų.

Šiandienėje visuomenėje dažnai pirmenybę teikiame asmeniniams poreikiams ir teisėms, bet ne šeimai. Žmogiški santykiai ima irti, vos tik susiduriama su problemomis. Visur persismelkęs laikinumas diktuoja problemų sprendimo būdą – išeiti, palikti sunkumus. Net ir Juozapas svarstė galimybę atleisti Mariją. Tačiau nepasirinko šios jam lengviausios išeities. Juozapas, skyręs laiko svarstymams ir išgirdęs Dievo balsą, apsisprendė priimti Jėzų ir auginti kaip savo sūnų. Kiek motinų ir tėvų apsisprendžia laukti pradėto kūdikio, net ir jausdami nerimą dėl ateities? Kiek šeimų šiandien yra atviros gyvybės dovanai? Kiekvienas kūdikis į pasaulį ateina Kalėdų nakties Kristaus veidu.

Tegul Kristus gimsta mūsų bendrystėje su kitu. Šiandien taip reikia dėmesingumo, supratimo ir atleidimo mūsų šeimose ir visuomenėje. Skirtingos pažiūros, nevienoda materialinė, socialinė padėtis ir koncentravimasis į savąjį „aš“ silpnina šeimos ryšius, veda į susvetimėjimą ir vienatvę. Šeimose tiek daug sužeistų žmonių: ligotų, vienišų, nesuprastų. Vis labiau izoliuojama vyresnioji karta, kuri yra istorijos sergėtoja. Tegul ir tie, kurie gyvena šalia, mums nematomą gyvenimą, tampa artimi. Su dėmesingumu ir supratimu pamatykime greta esantįjį ir kurkime su juo bendrystę. Padėkime vieni kitiems oriai pakelti sunkumus, nes kitame atpažįstame Dievo Veidą.

Ką tik prasidėjusius liturginius metus vyskupai pakvietė paskirti šeimos temai. Šeima – tai tikėjimo vartai. Kaip Jėzus gimė Juozapo ir Marijos šeimoje, pakvieskime Kristų gimti ir mūsų šeimose. Tegul mūsų šeimos vėl tampa „namų Bažnyčia“ – ta vieta, kurioje pirmiausia pažįstamas Dievas, išmokstama maldos, patiriama pilnatvė ir pasitikėjimo džiaugsmas. Šeimoje išmokstame būti Bažnyčia.

Popiežius Pranciškus yra sakęs: „Brangios šeimos, jūs puikiai žinote: vien tik daiktai ar palankiai susiklostančios aplinkybės neteikia tikro džiaugsmo, kurio ragaujate šeimoje. Tikrą džiaugsmą teikia darna tarp žmonių, kurią visi jaučia širdyje ir dėl kurios gera būti kartu, vieniems kitus palaikyti gyvenimo kelyje. Tačiau šio gilaus džiaugsmo pagrindas yra Dievo buvimas šeimoje, Jo priimanti, gailestinga, visus gerbianti meilė.

“Prie šventinio stalo dalydamiesi duona pakvieskime Dievą ateiti į mūsų šeimas ir gydyti jų žaizdas. Kviečiu kiekvieną šeimą pradėti drauge melstis. Tai gali pasirodyti sunku, bet svarbu pradėti, pakviesti Dievą į savo namus malda „Tėve mūsų“. Brangios šeimos, gyvenkite tikėjimo džiaugsmu ir jį liudykite.

Kartu su popiežiumi Pranciškumi kviečiu – nepasiduokite nusivylimui! Neleiskite niekam iš jūsų pavogti džiaugsmo! Kūdikiu gimęs Jėzus Kristus tepripildo mūsų širdis savo džiaugsmo, teatnaujina mūsų ryšį su Juo ir sutvirtina bendrystę vienų su kitais!

+ Gintaras GRUŠASVilniaus arkivyskupas metropolitas

Advento popietė Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje 2013

Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje gruodžio 13 d. vyko advento popietė. ADVENTO POPIETĖ

adventus

"Adventas turi dvejopą pobūdį: pasirengimą Kalėdų iškilmėms, kada pagarbiai minimas Dievo Sūnaus pirmasis atėjimas pas žmones, ir kartu prisiminimą, jog reikia laukti Kristaus antrojo atėjimo pasaulio pabaigoje. Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas.Adventas - tai liturginis laikotarpis, pradedantis bažnytinius metus. Jis turi dvejopą pobūdį; pasirengimą Kalėdų iškilmėms, kada pagarbiai minimas Dievo Sūnaus pirmasis atėjimas pas žmones, ir kartu prisiminimą, jog reikia laukti Kristaus antrojo atėjimo pasaulio pabaigoje.

Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas. Advento metu susilaikome nuo triukšmingų pasilinksminimų, liturginiai drabužiai yra violetinės spalvos - tai atgailos ženklas. Bet vyraujanti šio laikotarpio nuotaika yra santūrus džiaugsmas dėl Išganytojo artumo, net jei šis artumas vis dar pridengtas.

Advento rytais laikomos vad. Rarotų Mišios - tai votyvinės Mišios Švč. M. Marijos garbei. Pavadinimas kilęs iš įžangos giesmės ,,Rorate caeli desuper" - ,,Rasokit, dangūs". Išganytojas čia yra lyginamas su rasa. Seniausi pėdsakai laikomų rarotinių Mišių siekia XII a. , o XVI a. rarotos jau buvo žinomos visoje Lenkijoje.

Advento metu ant altoriaus pastatoma rarotinė žvakė su baltu ar žydru kaspinu. Ji simbolizuoja Nekaltąją Jėzaus Motiną Mariją - mūsų išganymo aušrą.Adventinis vainikas - tai iš Vokietijos kilęs paprotys, Lenkijoje žinomas jau virš 160 metų.Tai eglės šakų vainikas su keturiomis žvakėmis - kiekvieną advento sekmadienį uždegama viena žvake daugiau. Turtinga adventinio vainiko simbolika reiškia bendruomenę, su meile ir džiaugsmu laukiančią Viešpaties atėjimo. Kalėdų išvakarėse degančios keturios žvakės praneša apie atėjimą Jėzaus, kuris yra pasaulio šviesa. 

Medžiaga iš Brolių Pranciškonų puslapio

Kristus Karalius

Lapkričio 24 d. Kviečiame dalyvauti liturginių metų užbaigoje - Kristaus Karaliaus šventėje. Šv. Mišios aukojamos 12 val. 

Švęsdami Kristaus Karaliaus šventę, dėkokime Dievui už jaunimą, kuris nepasiduoda blogio pranašų įkalbinėjimams ir savo širdyse gina tikrąsias vertybes. Šiandien kiekvienam, save laikančiam Kristaus draugu ir sekėju, iškilusi užduotis visomis jėgomis ginti žmogaus vertę: ginti jaunimą nuo suvedžiotojų, atkurti moters kilnumą, kad ji būtų laikoma ne preke, bet gražiausiu Dievo kūriniu, ypač ginti žmogaus gyvybę tada, kai jis pats nepajėgia apsiginti.

Šv. Cecilija

Šv. Cecilija yra laikoma bažnytinės muzikos, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų, muzikantų ir poetų globėja. Vienoje legendų pasakojama, kad per savo vestuves Cecilija grojusi vargonais. Kitoje – jog taip pat per vestuves, užgrojus muzikai, Cecilija užgiedojusi: „Padaryk, Viešpatie, mano širdį ir mano kūną švarų, kad aš būčiau verta“. Ši frazė buvo vartojama pirmojoje Eucharistijos maldoje. 

Kviečiame kartu pagerbti muzikos globėją mūsų bažnyčioje - 

lapkričio 22 d. 18 val. 

Kviečiame turinčius muzikinę klausą ir norinčius giedoti tikinčiuosius įsijungti į parapijos choro gretas

(visus, nuo mažų iki senjorų amžiaus imtinai).

Norintys giedoti chore mielai kviečiami skambinti

vargonininkui Gyčiui Šalnai (868611406) arba

kiekvieną sekmadienį prieš ar po mišių

susitikti prie didžiųjų vargonų.