Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas. Advento metu susilaikome nuo triukšmingų pasilinksminimų, liturginiai drabužiai yra violetinės spalvos - tai atgailos ženklas. Bet vyraujanti šio laikotarpio nuotaika yra santūrus džiaugsmas dėl Išganytojo artumo, net jei šis artumas vis dar pridengtas.
Advento rytais laikomos vad. Rarotų Mišios - tai votyvinės Mišios Švč. M. Marijos garbei. Pavadinimas kilęs iš įžangos giesmės ,,Rorate caeli desuper" - ,,Rasokit, dangūs". Išganytojas čia yra lyginamas su rasa. Seniausi pėdsakai laikomų rarotinių Mišių siekia XII a. , o XVI a. rarotos jau buvo žinomos visoje Lenkijoje.
Advento metu ant altoriaus pastatoma rarotinė žvakė su baltu ar žydru kaspinu. Ji simbolizuoja Nekaltąją Jėzaus Motiną Mariją - mūsų išganymo aušrą.Adventinis vainikas - tai iš Vokietijos kilęs paprotys, Lenkijoje žinomas jau virš 160 metų.Tai eglės šakų vainikas su keturiomis žvakėmis - kiekvieną advento sekmadienį uždegama viena žvake daugiau. Turtinga adventinio vainiko simbolika reiškia bendruomenę, su meile ir džiaugsmu laukiančią Viešpaties atėjimo. Kalėdų išvakarėse degančios keturios žvakės praneša apie atėjimą Jėzaus, kuris yra pasaulio šviesa.
Medžiaga iš Brolių Pranciškonų puslapio
