Kviečiame parapijiečius ir svečius!

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ ŠVENTĖ

       Rugpjūčio 15-oji – Žolinė kitaip dar vadinama švč. Mergelės Marijos ėmimo Dangun švente. 

    Šią dieną Švenčionėlių bažnyčioje susirinkusieji gausiu apsilankymu, skaitymais iš šventojo rašto, atnašomis, giesmėmis pagerbė švč. Mergelę.

               Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado - karste buvo tik daugybė gražių gėlių...

     Protėviai tikėjo, kad šventintos žolės gali apsaugoti namus nuo įvairių negandų, tad užėjus perkūnijai, šventinta puokšte pasmilkydavo namus.

    Tiems, kurie negalėjo atvykti į šventę – kviečiame švč. Mergelę Mariją pagerbti nuvykus į Pivašiūnų atlaidus, kurie truks iki rugpjūčio 22 d.

Nuoroda: PIVAŠIŪNAI

PARAPIJAI 110

Rugpjūčio 20 d. Parapijos įkūrimo 110 -osios metinės

Kviečiame paminėti Švenčionėlių šv. Edvardo parapijos įkūrimo 110 -ąsias metinės.  

       Švenčionėliai sparčiai plėtėsi nutiesus Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir pastačius geležinkelio stotį. 1900 m. gyventojai prašo valdžios atstovų Švenčionėliuose, prie kapinių, statyti koplyčią. Leidimas buvo gautas tik 1903 m. Bet Švenčionėlių gyventojai jau nenorėjo koplyčios, o prašė leidimo statyti bažnyčią. Artimiausia šventykla buvo už 10 km Kaltanėnuose. Tuo metu jos parapijai ir priklausė Švenčionėliai. Iki Švenčionių buvo 14 km. Susisiekimas su šiomis vietovėmis buvo blogas, o Švenčionėlių gyventojams turėti bažnyčią buvo būtinybė. Bažnyčios statybą labai palaikė ir rūpinosi Švenčionių dekanas Jonas Burba (1853-1915). Jis 1905 m. Švenčionėliuose, Vilniaus gatvės gyvenamojo namo kambarėlyje, įrengė altorių. Leidus Švenčionėliuose statyti bažnyčią, gyventojai Mylių kaime išardė svirną ir jo medieną atvežė į Švenčionėlius, kur kelias daro vingį į Kaltanėnus. Švenčionėliškiams labai nepatiko, kad bažnyčia numatyta statyti taip toli. Mėžionėlių kaimo žmonės bažnyčios statybai dovanojo 6 ha žemės sklypą, kuriame buvo ir mažos kapinaitės, dabar vadinamos Mėžionėlių kapinėmis. Kaimo gyventojai pakinkė arklius ir, pakraštyje buvo pradėta statyti medinė bažnyčia, kuri 1907 m. buvo baigta. Švenčionėliuose įsisteigė nauja parapija, savo teises įteisinusi tik 1908 metais. 

Tuometinis Vilniaus arkivyskupas metropolitas baronas Eduard von der Ropp rūpinosi naujų parapijų kūrimu, tarp įkurtų buvo ir Švenčionėlių Šv. Edvardo parapija. 

KUN. BRONISLOVO LAURINAVIČIAUS ATMINIMUI

Liepos 16 d. paminėjome kunigo Bronislovo  Laurinavičiaus gimimo

110 - ąsias metinės

 Trumpa biografija

1913 – 07 - 16 - gimė Gėliūnų kaime, Gervėčių parapijoje.

1944 m. baigė Vilniaus universiteto Teologijos fakultetą ir gavo kunigo šventimus.

1944 m.- 1945 m. pirmieji kunigavimo metai Švenčionių parapijoje.

1945 m.-1948 m. dirbo Ceikinių bažnyčioje.

1948 m.- 1956 m. dirbo Kalesninkuose.

1956 m.- 1968 m. dirbo Švenčionėliuose.

1968 m. iškeltas į Adutiškio parapiją, ten dirbo iki mirties.

Nuo 1979 m. Helsinkio grupės narys.

1981 m. lapkričio 24d. žuvo paslaptingomis aplinkybėmis Žalgirio gatvėje, Vilniuje.

Liepos 16 d. 12 val. melsimės už Br. Laurinavičių.

Pasveikinkim Lietuvą!

Pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmių medžiaga

Birželio 25-ąją palaimintuoju paskelbtas Teofilius Matulionis. Melskime jo užtarimo sau, savo artimiesiems, visai Lietuvai ir šalims, kuriose palaimintasis dirbo.

Kviečiame prisiminti Beatifikacijos šv. Mišių ir palaimintojo Teofiliaus relikvijų kelionės į Vilnių akimirkas (feisbuke ir nuotraukos Flickr platformoje). Internete galite pažiūrėti, kaip šv. Mišias matė televizijos žiūrovai (LRT Televizija, JAV EWTN televizija, Lenkijos TRWAM televizija). Reportažus apie pal. Teofilių paskelbė Kroatijoje – Laudato TV; Vengrijoje – Bonum TV; ispanų k. Rome Reports ir daugelis kitų užsienio žiniasklaidos priemonių.

Popiežius Pranciškus sekmadienį Vatikane sakė: „Šiandien, Vilniuje, Lietuvoje, palaimintuoju skelbiamas vyskupas Teofilius Matulionis, nužudytas iš neapykantos tikėjimui 1962 metais, kai buvo vos ne 90 metų amžiaus. Garbinkime Dievą už šio drąsaus tikėjimo ir žmogaus orumo gynėjo liudijimą. Pasveikinkime plojimu jį ir visą lietuvių tautą“(video).

Su Teofiliaus Matulionio Beatifikacijos Mišiomis baigėsi ir Lietuvos jaunimo dienos (vaizdo įrašai, įrašai feisbuke).

Informaciją parengė Živilė Peluritienė,
Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė