Kūčių vakarą jaunimas susibūrė į didžiulį chorą

  

Kūčių vakarą bažnyčioje tradiciškai giedojo jaunimas. Jau daugiau nei 10 metų kūčių vakaro mišiose renkasi giedoti jaunimas. Šiemet kaip niekad atvyko daug jaunimo. Tiek dirbantys, tiek studentai, tiek jaunos šeimos. Po truputį tai tampa labai gražia ir šviesia tradicija, nes net ir nekviečiami buvę choristai atvyksta pagiedoti ir pasimatyti vieni su kitais. Po šv. mišių tradiciškai jaunimas apsikeitė dovanėlėmis, taip pat visi giesmininkai buvo pasveikinti kleb. Edmundo Paulionio.

Dar kartą sveikiname visus su šv. Kalėdomis, su Dievo dovana mums ir linkime visiems prasmingų naujųjų metų.

Švenčionėlių parapija vyko į Dievo gailestingumo bažnyčią

Švenčionėlių parapijos žmonės vyko pasimelsti į Vilniaus Dievo Gailestingumo bažnyčią. Kun. R. Kučko aukojo šv. mišias, giedojo parapijos mišrus choras. Parapijiečiai taip pat aplankė Aušros Vartus, šv. Faustinos namus, bažnyčios paveldo išsaugojimo muziejų. Taip pat pasimeldė prie ilgamečio parapijos klebono B. Laurinavičiaus paminklo Vilniuje.

Su šv. Velykomis

1 Kor:13 
Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė. 

Su artėjančiomis Šventomis Velykomis.

Didžiąją savaitę mišios ir pamaldos vakarais 19 val.

Šv. Velykų Rezurekcija (prisikėlimo mišios) sekmadienį  24 d. 7.00 val. 

Mišios lenkų kalba 10.00 val.

Antrą Velykų dieną šv. Mišios sekmadienio tvarka 
( 8.00; 9.30; 11; 12.30)

Rekolekcijos

 Kviečiame parapijiečius į šeštadienį vykstančias rekolekcijas. Išpažintis bus klausoma nuo 9.00 val. Mišios vyks:
9.30 - lenkų kalba.
11.00 val.   ir 12.00 val. - lietuvių kalba.
Taip pat vakare šv. Mišios 19 val.

"KRYŽIAUS KELIAS"

Kryžiaus kelias – procesija, atsiradusi prisimenant Via Dolorosa  („Skausmingąją gatvę“) Jeruzalėje – tai 14 stacijų (stočių), simbolizuojančių Jėzaus Kristaus kančios kelią nuo patekimo pas Poncijų Pilotą iki pat nukryžiavimo, palaidojimo, jas vainikuoja garbingasis Jo prisikėlimas.
Mūsų bažnyčioje kryžiaus keliai bus einami sekmadieniais 9 val. (lenkų klb.), 10.45 - prieš jaunimo mišias (beje - šiuos kryžiaus kelius organizuoja parapijos jaunimo grupelės - ministrantai, gimnazistai, ateitininkai, globos namų auklėtiniai), ir 12 val. - prieš sumą.

Malda

Kovo 9 d. (pelenų trečiadienį) prasideda 40 dienų apmąstymų ir dvasinio augimo laikotarpis - Gavėnia.  
Gavėnią daugelis sieja su draudimu, pasninku. Ar tikrai tai yra nepriimtina šiandieninėje "vartotojiškoje" aplinkoje? Sakydami „ne“ savo norams, jausmams, troškimams mes sakome „ne“ savo apetitui, pradedame valdyti savo norus ir nesileidžiame būti jų valdomi. Galima ir patartina pasninkauti susilaikant nuo pykčio, nuo kito žmogaus teisimo ir smerkimo, nuo nusivylimo, nuo nuolatinio skundimosi, nuo širdies kietumo, nuo išlaidavimo...
Atsisukim į Viešpatį šią gavėnią ir leiskime Jam būti mūsų gyvenimo centru. Sakykime Jam, kad mes priimame viską, ką Jis nori mumyse padaryti. Jis yra ištikimas savo pažadams, tai tikėkim, kad Jo pažadai bus įvykdyti mumyse.
Dangiškasis Tėve, aš meldžiuosi, kad šis gavėnios laikotarpis būtų proga mano dvasiniam augimui. Padėk man atrasti praktiškų būdų, kad nugalėčiau savo kūniškus, pasaulio siūlomus troškimus. Šventoji Dvasia, liepsnok mano širdyje, kad aš pažinčiau Jėzaus kryžiaus jėgą ir kad Jo šviesa spindėtų mano gyvenime.

KOVO 11--oji

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną bažnyčioje bus aukojamos mišios už Lietuvą. Šv. mišių pradžia - 11 val.

Motinos maldoje

Sausio mėn. mūsų bažnyčioje pradėjo veikti "Motinų maldos" grupė. Kviečiame jungtis į bendrą maldą kiekvieną sekmadienį 10.30 val.

1995 m. Anglijoje Veronika Viljams (Veronika Williams) kartu su bendraminčiais sudarė ir išleido knygelę „Ir ką gi mes darome su savo vaikais?“, skirtą Anglijos Parlamentui. Šiame leidinyje buvo surinkta nusikalstama statistika. Visa tai paskatino ponią Veroniką susimąstyti apie visuomenę, kurioje mes gyvename ir auginame savo vaikus. Kaip galima kovoti prieš tai? Giliai širdyje atsakymas buvo – MELSTIS. Taip su svaine Sandra, dvi katalikės motinos, pradėjo melstis.

Tokia buvo maldos grupelės Motinos Maldoje pradžia. Labai greitai ši maldos grupelė pradėjo plisti už Anglijos ribų ir per 15 metų pasklido po 92 pasaulio šalis. Motinų malda pasaulyje nenutrūksta visą parą, nes Motinos meldžiasi už savo ir mūsų visų vaikus skirtingose pasaulio šalyse ir taip malda juda laiko juostomis per pasaulį.

Kodėl Motinų Malda svarbi šiandien? Už ką jos meldžiasi? Motinos tik meldžiasi, o visa kita daro Dievas. Jos meldžiasi pirmiausia už savo vaikus, anūkus, savo šeimas. Jos meldžiasi ir už tuos vaikus ar žmones, kuriuos mažai kas prisimena, už tuos, kurie prašo maldos. Dažnai sunku motinoms išsakyti savo rūpestį dėl vaiko, pasidalinti savo skausmu. Šių susitikimų metu motinos savo skausmą atiduoda į Jėzaus rankas, o motinos palaiko viena kitą maldoje. Atiduoti Viešpačiui savo vaiką bei problemas reikia su pasitikėjimu ir tikėjimu, atiduoti ir nepasiimti atgal. Reikia didelio tikėjimo, nes Viešpats sako: „Atiduok man savo vaikus. Aš juos daug labiau myliu, nei tu galėtum net įsivaizduoti. Tavo vaikai man priklauso labiau nei tau. Aš galiu pakeisti tai kas vyksta, bet tu pati to negali padaryti“.

Kviečiame parapijos motinas jungtis į šią maldos grupelę. Mes matome tiek daug smurto, neteisybės, melo aplink. Ar mes galime ką pakeisti? Taip, mes turime MELSTIS.

Išgirstame daugybę liudijimų iš motinų, kurios meldėsi už vaikus. Grįžta vaikai, kurie buvo išėję, nustoja vartoti narkotikus, gerti, sugrįžta į šeimas. Jei norėtumėte pasidalinti savo liudijimais, ateikite į mūsų maldos grupę arba rašykite ir mes Jūsų liudijimą išspausdinsime parapijos laikraštėlyje.

Apgaubkim savo vaikus maldos skara, pavesdami juos Viešpačiui.

Vasario 16

Vasario 16 - tąją Švenčionėliškiai 11 val. buvo pakviesti švęsti bažnyčioje. Per pamokslą kalbėjęs kleb. E. Paulionis pastebėjo, kad Lietuvos gyventojai po truputį tampa abejingi Valstybinėms šventėms. Jaunoji karta ir toliau maitinama brangiomis pramogomis ir šventėmis. 
Galima tik spėlioti kodėl-gal šaltis, gal slidus kelias, ar dar kitos priežastys nei į bažnyčią nei į kultūros centrą, kuriame vyko koncertas nesutraukė daug žmonių. Priežastis slepiasi matyt pačiuose mumyse. Kviečiame pasiskaityti Vilucko straipsnį (http://viluckas.lt/demokratija-yra-rizika).

Sausio 13 minėjimas

Sausio 13 d. Švenčionėlių bendruomenė kartu su visa Lietuva paminėjo Laisvės gynėjų dieną. Už žuvusius buvo aukojamos šv. mišios, po mišių vyko trumpas koncertas-minėjimas. Koncerte girdėjome Mindaugo gimnazijos, meno mokyklos bei kultūros centro atlikėjų atliekamus kūrinius. Po koncerto žmonės buvo pakviesti sugiedoti giesmę prie žuvusių kovotojų bei tremtinių kryžiaus. 

Ganytojo žodis naujiems metams

Brangieji,

Šių dienų pasauliui ypatingai reikia Dievo gailestingumo! Visuose pasaulio kontinentuose aidi kančios ir nevilties šauksmai žmonių, kuriems padėti gali tik gailestingasis Dievas. Viešpats išsirinko Vilnių apreikšti savo dieviškąjį gailestingumą. Jau nuo XVI amžiaus mūsų miestą saugo Aušros Vartų Dievo Motina - Gailestingumo Motina Marija. Praėjusiame baisių sukrėtimų šimtmetyje Kristus pašaukė nuolankią ir paprastą seselę Faustiną atnešti mūsų laikams Dievo gailestingumo žinią kaip vilties šaltinį.Nepatirs žmonija ramybės, - sakė jai Kristus, - kol neatsigręš į mano gailestingumą.

Esame kviečiami būti Dievo meilės ir gailestingumo liudytojais. Ne veltui šventasis gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo nutapytas Vilniuje. Šiandien kiekvienas galime jį aplankyti Dievo Gailestingumo šventovėje, galime prie jo maldauti sau ir visam pasauliui Dievo gailestingumo. Raktas į Dievo gailestingumą yra visiškas pasitikėjimas Viešpačiu. Jėzau, pasitikiu tavimi, - tai žinia, o drauge ir užduotis mums, kuriuos Dievas kviečia keisti savo ir kitų gyvenimus.

Dievo Motina Marija savuoju pasitikėjimu leido Dievui apsigyventi žemėje ir buvo tyli Jo atpirkimo liudininkė. Šventoji Faustina, pasitikėdama Jėzaus žodžiu, paliko mums Dievo gailestingumo žinią. Dabar atėjo mūsų eilė. Melskimės ne tik už save, bet ir už visą negandų kamuojamą pasaulį. Skleiskime Dievo gailestingumo žinią žodžiu, malda ir darbais. Neškime gerumą, meilę ir ramybę visiems, kuriuos sutinkame savo gyvenimo kelyje. To prašo mūsų Išganytojas, kuris sakė:Trokštu, kad visas pasaulis pažintų mano gailestingumą, nesuvokiamų malonių trokštu teikti sieloms, kurios pasitiki mano gailestingumu.

Marija, Tu geriausiai pažįsti Dievo gailestingumo paslaptį, padėk ir mums ją priimti, ja gyventi ir ją skleisti po visą pasaulį.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
Vilniaus arkivyskupas metropolitas