DVASININKAI

Kun. Vitalij Kisel

 Kun. dr. Valdas Girdžiušas

Kun. Raimundas Macidulskas

 Kun. Raimundas Macidulskas gimė 1968 m. Vilniuje. Baigęs vidurinę mokyklą porą metų tarnavo armijoje tuometinėje Čekoslovakijoje. Grįžęs po armijos 1989 – 1993 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje1993 m. gegužės 30 d. įšventintas kunigu. Popiežiaus Jono Pauliaus II kelionės po Lietuvą metu buvo susitikęs su Šventuoju Tėvu. 1993 - 1997 m. - Vilniaus Šv. Petro ir Šv. Povilo parapijos vikaras. 1997 - 2001 m. - Vaidotų parapijos klebonas. 2001 - 2010 m. - KalesninkųGrigiškių parapijų klebonas. Tarnaudamas Kalesninkuose aptarnavo ir Panočių parapiją. 2010 - 2014 m. - Mickūnų parapijos klebonas. 2014 m. Raimundas Macidulskas paskirtas Švenčionėlių parapijos klebonu. Jis yra energingas, rūpestingas ir tolerantiškas. 2019 m. skiriamas Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado ir Kabelių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijų klebonu, įpareigojant pagelbėti Druskininkų Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos pastoracijoje.

Kun. Edmundas Paulionis

Klebonas Edmundas Paulionis gimė 1954 m. Vilniuje.1981 m. gegužės 31 d. įšventintas kunigu. 1980 m. dalyvavo karinėje misijoje Afganistane. Kunigas Edmundas Paulionis buvo pirmasis Vilniaus arkivyskupo J. Steponavičiaus paskirtas Nepriklausomos Lietuvos pasieniečių vyriausiuoju kapelionu.1981 m. – Linkmenų parapijos klebonas. 19821991 m. Naujojo Daugėliškio parapijos klebonas. Jam tarnaujant buvo atliktas Naujojo Daugėliškio bažnyčios remontas, atstatyta Kačergiškės bažnytėlė. 20002004 m. – Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebonas. Edmundo Paulionio rūpesčiu buvo pradėti dideli bažnyčios restauravimo darbai: sutvirtinti bažnyčios pamatai, restauruoti skliautai, čerpėmis uždengtas stogas, pakeisti langai, atlikti kt. darbai.20042014 m. Švenčionėlių parapijos klebonas. Klebonas Edmundas Paulionis yra išsilavinęs, labai plačių interesų, taktiškas, ramaus būdo. Jo rūpesčiu atnaujintos ir nuspalvintos reljefinės Šv. Kryžiaus kelio stočių skulptūros. Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios 50-ojo jubiliejaus proga šventoriuje buvo pastatytas kryžius, kurį sukūrė Rimantas Kunigėnas. Klebonas kruopščiai parengė ir sutvarkė Švenčionėlių parapijos parapijiečių krikšto, santuokos, mirties įrašų knygų elektroninę duomenų bazę. Tam reikėjo didelio atidumo, tikslumo ir žinių verčiant įrašus, pavardes, kaimų, viensėdžių pavadinimus iš lenkų kalbos į lietuvių.Klebonas Edmundas Paulionis dalyvauja visuomeninėje ir politinėje veikloje. Jis yra Vilniaus arkivyskupijos kunigų tarybos narys. Klebonas aktyvus krikščionių demokratų partijos narys, vienas iš trylikos asmenų pasirašęs pareiškimą dėl Lietuvos krikščionių demokratų partijos atgaivinimo nuo 1989 m. vasario 16 dienos. 20132014 m. Linkmenų parapijos administratorius. Klebonas Edmundas Paulionis, išvykdamas iš Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos, tikintiesiems ir bažnyčiai restauravo pirmojo bažnyčios klebono Jono Burbos dovanotą „Šventoji Šeima“ paveikslą. Jis papuošė vieną iš bažnyčios šoninės navos altorių. 20092013 m. parapijoje su klebonu Edmundu Paulioniu tarnavo vikaras Renaldas Kučko, nuo 2013 m. vikaras Dovydas Grigaliūnas2014 m. Edmundas Paulionis paskirtas Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu.

Kun. Kazimieras Gailius (1929–2008)

 Kun. K. Gailius gimė 1929 m. sausio 21 d. Janapolės parapijoje (Telšių vysk.). Mokėsi Janapolės pradžios, vėliau Varnių vidurinėje mokykloje. 1954 m. Buvo priimtas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir 1959 m. kovo 25 d. vysk. J. Steponavičiaus įšventintas kunigu. Baigęs seminariją, kun. K. Gailius pradėjo savo kunigišką tarnystę ir ėjo šias pareigas: nuo 1959 m. liepos 4 d.– Valkininkų parapijos vikaro; nuo 1960 m. kovo 8 d. – Linkmenų parapijos administratoriaus; nuo 1961 m. Balandžio 28 d. – Kaltanėnų parapijos administratoriaus; nuo 1962 m. liepos 8 d. – Varėnos parapijos administratoriaus; nuo 1968 m. gegužės 11 d.– Vilniaus Šv. Teresės parapijos vikaro; nuo 1974 m. balandžio 4 d. – Rūdiškių parapijos klebono; Nuo 1981 m. rugpjūčio 5 d. – Švenčionėlių parapijos klebonas. 1997 m. rugsėjo 28 d. arkiv. A. J. Bačkio buvo paskirtas Švenčionių dekanu ir ėjo šias pareigas iki 2004 m. rugpjūčio 26 d; nuo 2004 m. birželio 7 d. – Švenčionėlių parapijos emeritas.

Kun. Bronislovas Laurinavičius (1913-2013)

1913 – 07 - 16 - gimė Gėliūnų kaime, Gervėčių parapijoje.1944 m. baigė Vilniaus universiteto Teologijos fakultetą ir gavo kunigo šventimus.1944 m.- 1945 m. pirmieji kunigavimo metai Švenčionių parapijoje.1945 m.-1948 m. dirbo Ceikinių bažnyčioje.1948 m.- 1956 m. dirbo Kalesninkuose.1956 m.- 1968 m. dirbo Švenčionėliuose.1968 m. iškeltas į Adutiškio parapiją, ten dirbo iki mirties.Nuo 1979 m. Helsinkio grupės narys.1981 m. lapkričio 24d. žuvo paslaptingomis aplinkybėmis Žalgirio gatvėje, Vilniuje.Po tragiškos mirties kunigas buvo palaidotas Adutiškyje ir tik 1988 m. perlaidotas Švenčionėlių bažnyčios šventoriuje. Bažnyčios, kuriose Kun. Laurinavičius dirbo, pajuto rūpestingo šeimininko ranką. Sunkiais pokario metais  kunigo rūpesčiu Ceikinių bažnyčia atsinaujino, Kalesninkų bažnyčia išsipuošė dekoracijomis, sovietiniais metais išaugo (buvo pastatyta) Švenčionėlių bažnyčia, sutvarkytas Adutiškio bažnyčios šventorius. Tarybinėje Lietuvoje šie darbai reikalavo daug sumanumo, drąsos ir energijos. Kun.Br. Laurinavičius rūpinosi ne tik mūrinėmis bažnyčių sienomis, jo didžiausias rūpestis buvo Gyvoji bažnyčia. Altorių supdavo didelis būrys vaikų, patarnautojų. Kunigas pažindavo, prakalbindavo kiekvieną savo parapijos žmogų. Švenčionėlių ir Adutiškio žmonės savo kleboną prisimena kaip uolų blaivybės gynėją ir puoselėtoją. Nuo 1979m. būdamas Helsinkio grupės narys, Kun. Br. Laurinavičius buvo žmogaus teisių gynėjas, kovotojas prieš neteisybę, prieš religinės laisvės ignoravimą ir suvaržymą. Savo raštuose ir pareiškimuose drąsiai kėlė mintis apie Lietuvos okupavimą, Ribentropo - Molotovo pakto neteisėtumą.

Kun. Boleslovas Bazevičius (1899 – 1942)

 Gimė 1899 m.  Alytuje. Mokėsi Vilniaus gimnazijoje, vėliau licėjuje prie kunigų seminarijos. Studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje1925 m. birželio 6 d. buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias šv. Mišias laikė gimtojo Alytaus bažnyčioje. 19261927 m. – Eišiškių parapijos vikaras. 19271932 m. – Adutiškio parapijos klebonas. 19321934 m. – Gaidės parapijos klebonas. 19341942 m. – Švenčionėlių parapijos klebonas.Klebonas Boleslovas Bazevičius buvo lenkas ir tai žinodami Švenčionėlių tikintieji su juo stengėsi kalbėtis lenkiškai. Parapijoje su klebonu tarnavo mokyklos kapelionas Stanislovas Lachovičius (19041967), irgi kalbėjęs tik lenkiškai. Kapelionas Stanislovas Lachovičius iš Švenčionėlių buvo perkeltas į Turmantą, o 1945 m. gruodyje išvyko gyventi į Lenkiją.Klebonas Boleslovas Bazevičius, atvykęs į Švenčionėlius, aktyviai kibo į bažnyčios statybos darbus. Nors jie vyko labai sparčiai, bet pradėtą statybą labai ilgam laikui nutraukė prasidėjęs karas. Mūrinės bažnyčios sienos liko išmūrytos tik iki langų. Šiandien tai matyti bažnyčios sienų plytų spalvų skirtume.1942 m. netoli Lentupio, prie Vygodos kaimo, buvo nužudyti trys vokiečių Vermachto karininkai. 1942 m. gegužės 20 dieną už vokiečių karininko Beko ir kt. karininkų nužudymą kaip įkaitai buvo sušaudyti 27 Švenčionėlių miesto gyventojai. Tarp jų bažnyčios klebonas Boleslovas Bazevičius ir mokyklų kapelionas Jonas Naumovičius2000 m. popiežius Jonas Paulius II kunigus Boleslovą Bazevičių ir Joną Naumovičių įrašė į Bažnytinių kankinių sąrašą.

Kun. Kazimieras Pukėnas (1905-1997)

 Gimė 1905 m. vasario 29 d. Inturkės parapijos Liepeniškių (Lapinės) kaime, žemės nuomininkų šeimoje. Pakrikštytas Joniškio (Molėtų dekanatas) bažnyčioje. Vaikystė prabėgo Molėtų rajone. Vėliau tėvai su šeima persikėlė gyventi į Gramackų kaimą prie Švenčionėlių. Mokėsi ŠvenčioniųVilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijose. 1926 m. buvo priimtas į Vilniaus kunigų seminariją, kuri buvo reorganizuota į Vilniaus universiteto Filosofijos – teologijos fakultetą. Visas atostogas praleisdavo Švenčionėliuose, talkino ir gražiai bendradarbiavo su klebonu Ambraziejumi Jakavoniu. 1932 m. birželio 19 d. buvo įšventintas kunigu. Pirmąsias Mišias laikė Švenčionėlių bažnyčioje. Trumpai dirbo Švenčionių gimnazijoje kapelionu. Nuo 1932 m. kunigas Kazimieras Pukėnas aktyviai dalyvavo Vilniaus lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ ir Šv. Kazimiero draugijos veikloje, gynė lietuvių interesus. 1932 m. pradėta Liaudies namų statyba. Statyba rūpinosi kunigai Ambraziejus Jakavonis ir Kazimieras Pukėnas. A. Jakavonis padengė du trečdalius, K. Pukėnas – vieną trečdalį statybos išlaidų. 1934 m. liaudies namai Švenčionėliuose buvo pastatyti. Statybos darbus baigė kunigas Kazimieras Pukėnas, nes klebonas Ambraziejus Jakavonis buvo iškeltas į EitminiškesGarbės prelatas Kazimieras Pukėnas buvo Nemenčinės garbės klebonas, teologijos magistras, socialinių ir politinių mokslų licenciatas. Mirė 1997 m. balandžio 19 dieną. Palaidotas Nemenčinės bažnyčios šventoriuje.

 Kun. Ambraziejus Jakavonis (1886  – 1944)

Kunigas, lietuvybės puoselėtojas Vilniaus krašte. Remiamas į JAV išvykusio brolio Tomo, Vilniuje baigė keturias gimnazijos klases ir įstojo į Vilniaus kunigų seminariją1911 m. įšventintas kunigu. Mokėjo lietuvių, lenkų ir rusų kalbas. 1911 m. paskirtas vikaru į Gervėčių parapiją, 1912–1927 m. – Gervėčių klebonas, 1927–1928 m. – Kliukščionių parapijos klebonas, 1928–1934 m. – Švenčionėlių klebonas, nuo 1934 m. kunigavo Eitminiškėse. Dalyvavo Vilniaus krašto lietuvių draugijų veikloje, ruošdavo mokinius ir skatino juos stoti į lietuviškas gimnazijas. 1921 ir 1927 m. dėl „antivalstybinės veiklos“ buvo kalintas Lukiškių kalėjime. Tikslios A. Jakavonio žūties aplinkybės nežinomos. Pagal vienus šaltinius, jis nužudytas 1944 m. netoli Balinavo viensėdžio, prie Neries. Tikėtina, kad tai padarė Armijos Krajovos štabo operatyvinė grupė.

 Kun. Jonas Burba (1853 – 1915)

 Gimė 1853 m. birželio 16 d. Čypiškiuose prie Skapiškio. Tėvams persikėlus gyventi į Švenčionis mokėsi Švenčionių gimnazijoje, po to įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią baigė 1878 metais. Ją baigęs buvo paskirtas vikaru į Dysnos parapiją. Po poros metų jau kaip klebonas kunigavo Prozorkų parapijoje, o iš ten 1882 metais kunigas Jonas Burba buvo paskirtas klebonu į Tverečiaus parapiją. Per penketą metų, praleistų Tverečiaus parapijoje, klebonas Jonas Burba nuveikė daug prasmingų darbų. Vadovaudamas Tverečiaus parapijai jis sudarė sąlygas lietuviškos spaudos platinimui. Klebonui Jonui Burbai vadovaujant 1889 metais bažnyčia buvo užbaigta ir pašventinta Daugėliškio bažnyčia. 1903 metais jis perkeliamas į Švenčionis ir čia iki 1909 metų ėjo ne tik klebono, bet ir Švenčionių dekano pareigas. Čia kunigaudamas įkūrė Švenčionėlių Šv. Edvardo parapiją ir pirmą bažnytėlę 1905-1907 metais pastatė, kuri iki 1959 m. išstovėjo. 1907 metais Vilniaus vyskupas baronas fon der Ropas, palaiminęs Švenčionėlių parapijos įkūrimą, kunigui Jonui Burbai suteikė tais laikais aukščiausią kunigo titulą – garbės kanauninkas. 1910-1911 jis kunigavo Nočioje, po to kitose Vilniaus vyskupijos parapijose, o 1913-1914 m. buvo vėl paskirtas į Daugėliškio parapiją klebonu, bet čia kunigą Joną Burbą pakirto liga ir jis persikėlė pas Kaltanėnuose kunigavusį giminaitį M.Meštikį, čia kunigas mire ir buvo palaidotas.