„Ne tam mūrinę
bažnyčią
pastačiau, kad
gyvąją griaučiau“
Kun. Br.
Laurinavičius
(1913-2013)
Kunigo Bronislovo Laurinavičiaus gimimo
100 - mečiui paminėti.
Trumpa biografija
1913 – 07 - 16 - gimė Gėliūnų kaime,
Gervėčių parapijoje.
1944 m. baigė Vilniaus
universiteto Teologijos fakultetą ir gavo kunigo šventimus.
1944 m.- 1945 m. pirmieji kunigavimo
metai Švenčionių parapijoje.
1945 m.-1948 m. dirbo Ceikinių bažnyčioje.
1948 m.- 1956 m. dirbo Kalesninkuose.
1956 m.- 1968 m. dirbo Švenčionėliuose.
1968 m. iškeltas į Adutiškio
parapiją, ten dirbo iki mirties.
Nuo
1979 m. Helsinkio grupės narys.
1981 m. lapkričio 24d. žuvo paslaptingomis
aplinkybėmis Žalgirio gatvėje, Vilniuje.
Neprasikaltau Dievui, nes jį mylėjau ir kitus
mokinau, kaip jie turi Dievą ir savo artimą mylėti. Aš Dievą mylėjau ir myliu. Ką
dariau, tik jo garbei dariau. Mylėjau Dievą ir Jus meilės mokinau.
Neprasikaltau Motinai bažnyčiai, nes tiek mūrine, tiek gyvąja rūpinausi.
Rūpinausi, kad būtų gyva, graži, jauna. Mokinau pažinti, mylėti Dievą ne tik
tuos, kurie jums gera daro, bet ir tuos, kurie Jūsų nekenčia.
Brangios
mamytės ir tėveliai, auklėkite savo vaikelius dar uoliau, įskiepykite dar
daugiau drąsos ir visa, kas tik gražu, kilnu. Nesustokite statę gyvąją
Bažnyčią!
O Jūs, Gerieji Angelėliai, reikškite meilę
gerajam Jėzui dar balsingiau ir karščiau. Su geruoju Jėzumi, kurs mažutėlius
kūdikėlius taip mylėjo, pasilikite visuomet ir visur.
Persekiota, bet nenugalėta
tiesa
Tai buvo paskutinis jo kreipimasis į
Švenčionėlių parapijos žmones. Kunigas
Br. Laurinavičius, nė nepateikus aiškių įrodymų,
buvo išmestas, nušalintas nuo Švenčionėlių bažnyčios.
Vilniaus Arkivyskupijos 1968 m. vasario 12 d. rašte Nr.32 buvo pasakyta:
jeigu neišvažiuos, bažnyčia nustos kunigo.
1981m.
lapkričio 24 d. Lietuvos Helsinkio grupės narys kunigas Bronislovas
Laurinavičius Vilniuje buvo nužudytas „kagėbistams jį gatvėje pastūmus po
važiuojančiu savivarčiu“. Po tragiškos mirties kunigas buvo palaidotas Adutiškyje
ir tik
1988 m. perlaidotas Švenčionėlių bažnyčios šventoriuje.
Darbai
Bažnyčios, kuriose Kun. Laurinavičius dirbo,
pajuto rūpestingo šeimininko ranką. Sunkiais pokario metais kunigo rūpesčiu Ceikinių bažnyčia
atsinaujino, Kalesninkų bažnyčia išsipuošė dekoracijomis, sovietiniais metais
išaugo (buvo pastatyta) Švenčionėlių bažnyčia, sutvarkytas Adutiškio bažnyčios
šventorius. Tarybinėje Lietuvoje šie darbai reikalavo daug sumanumo, drąsos ir
energijos.
Kun.Br.
Laurinavičius rūpinosi ne tik mūrinėmis bažnyčių sienomis, jo didžiausias
rūpestis buvo Gyvoji bažnyčia. Altorių supdavo didelis būrys vaikų,
patarnautojų. Kunigas pažindavo, prakalbindavo kiekvieną savo parapijos žmogų. Švenčionėlių
ir Adutiškio žmonės savo kleboną prisimena kaip uolų blaivybės gynėją ir
puoselėtoją.
Nuo
1979m. būdamas Helsinkio grupės narys, Kun. Br. Laurinavičius buvo žmogaus
teisių gynėjas, kovotojas prieš neteisybę, prieš religinės laisvės ignoravimą
ir suvaržymą. Savo raštuose ir pareiškimuose drąsiai kėlė mintis apie Lietuvos
okupavimą, Ribentropo - Molotovo pakto neteisėtumą.
Negailestinga
laiko tėkmė skuba, nusineša užmarštin pažįstamų ir nepažįstamų, labai brangių
žmonių veidus, ištrina juos iš atminties. Bet prieš kai kuriuos žmones laikas
bejėgis. Jų šviesus atminimas išlieka žmonėse, stiprina jų dvasią , įkvepia
drąsos ir ryžto. Tai dvasios milžinai, švyturiai mūsų laikais. Taip galėtume
pasakyti apie didžiąją asmenybę - kunigą
Bronislovą Laurinavičių.
Paminklas kun. Bronislovui Laurinavičiui –
Švenčionėlių miesto bažnyčios šventoriuje.
Paminklo autorius Antanas Kmieliauskas
Kristus surištomis rankomis- Teisybė persekiojama, bet nenugalėta.
Tai ne tik kun. Bronislovo Laurinavičiaus, bet ir visos Lietuvos
simbolis. Tiesos ir laisvės idėjos gyvos, jų neįmanoma supančioti ar pastumti
po automašina, sutraiškyti tankų vikšrais...