KUN. BRONISLOVO LAURINAVIČIAUS ATMINIMUI

„Ne tam mūrinę bažnyčią
pastačiau, kad gyvąją griaučiau“

                             Kun. Br. Laurinavičius




(1913-2013)

Kunigo Bronislovo  Laurinavičiaus gimimo
100 - mečiui paminėti. 

 Trumpa biografija

1913 – 07 - 16 - gimė Gėliūnų kaime, Gervėčių parapijoje.
1944 m. baigė Vilniaus universiteto Teologijos fakultetą ir gavo kunigo šventimus.
1944 m.- 1945 m. pirmieji kunigavimo metai Švenčionių parapijoje.
1945 m.-1948 m. dirbo Ceikinių bažnyčioje.
1948 m.- 1956 m. dirbo Kalesninkuose.
1956 m.- 1968 m. dirbo Švenčionėliuose.
1968 m. iškeltas į Adutiškio parapiją, ten dirbo iki mirties.
Nuo 1979 m. Helsinkio grupės narys.
1981 m. lapkričio 24d. žuvo paslaptingomis aplinkybėmis Žalgirio gatvėje, Vilniuje.

Ištraukos iš Kun. Br. Laurinavičiaus atsisveikinimo pamokslo pasakyto prieš paliekant Švenčionėlius 1968 m. kovo 17 d.

Neprasikaltau Dievui, nes jį mylėjau ir kitus mokinau, kaip jie turi Dievą ir savo artimą mylėti. Aš Dievą mylėjau ir myliu. Ką dariau, tik jo garbei dariau. Mylėjau Dievą ir Jus meilės mokinau.
     Neprasikaltau Motinai bažnyčiai, nes tiek mūrine, tiek gyvąja rūpinausi. Rūpinausi, kad būtų gyva, graži, jauna. Mokinau pažinti, mylėti Dievą ne tik tuos, kurie jums gera daro, bet ir tuos, kurie Jūsų nekenčia.
     Brangios mamytės ir tėveliai, auklėkite savo vaikelius dar uoliau, įskiepykite dar daugiau drąsos ir visa, kas tik gražu, kilnu. Nesustokite statę gyvąją Bažnyčią!
     O Jūs, Gerieji Angelėliai, reikškite meilę gerajam Jėzui dar balsingiau ir karščiau. Su geruoju Jėzumi, kurs mažutėlius kūdikėlius taip mylėjo, pasilikite visuomet ir visur.

Persekiota, bet nenugalėta tiesa

Tai buvo paskutinis jo kreipimasis į Švenčionėlių parapijos žmones. Kunigas
Br. Laurinavičius, nė nepateikus aiškių įrodymų, buvo išmestas, nušalintas nuo Švenčionėlių bažnyčios.
     Vilniaus Arkivyskupijos 1968 m. vasario 12 d. rašte Nr.32 buvo pasakyta: jeigu neišvažiuos, bažnyčia nustos kunigo.
     1981m. lapkričio 24 d. Lietuvos Helsinkio grupės narys kunigas Bronislovas Laurinavičius Vilniuje buvo nužudytas „kagėbistams jį gatvėje pastūmus po važiuojančiu savivarčiu“. Po tragiškos mirties kunigas buvo palaidotas Adutiškyje
ir tik 1988 m. perlaidotas Švenčionėlių bažnyčios šventoriuje.

Darbai

Bažnyčios, kuriose Kun. Laurinavičius dirbo, pajuto rūpestingo šeimininko ranką. Sunkiais pokario metais  kunigo rūpesčiu Ceikinių bažnyčia atsinaujino, Kalesninkų bažnyčia išsipuošė dekoracijomis, sovietiniais metais išaugo (buvo pastatyta) Švenčionėlių bažnyčia, sutvarkytas Adutiškio bažnyčios šventorius. Tarybinėje Lietuvoje šie darbai reikalavo daug sumanumo, drąsos ir energijos.
     Kun.Br. Laurinavičius rūpinosi ne tik mūrinėmis bažnyčių sienomis, jo didžiausias rūpestis buvo Gyvoji bažnyčia. Altorių supdavo didelis būrys vaikų, patarnautojų. Kunigas pažindavo, prakalbindavo kiekvieną savo parapijos žmogų. Švenčionėlių ir Adutiškio žmonės savo kleboną prisimena kaip uolų blaivybės gynėją ir puoselėtoją.
      Nuo 1979m. būdamas Helsinkio grupės narys, Kun. Br. Laurinavičius buvo žmogaus teisių gynėjas, kovotojas prieš neteisybę, prieš religinės laisvės ignoravimą ir suvaržymą. Savo raštuose ir pareiškimuose drąsiai kėlė mintis apie Lietuvos okupavimą, Ribentropo - Molotovo pakto neteisėtumą.
    Negailestinga laiko tėkmė skuba, nusineša užmarštin pažįstamų ir nepažįstamų, labai brangių žmonių veidus, ištrina juos iš atminties. Bet prieš kai kuriuos žmones laikas bejėgis. Jų šviesus atminimas išlieka žmonėse, stiprina jų dvasią , įkvepia drąsos ir ryžto. Tai dvasios milžinai, švyturiai mūsų laikais. Taip galėtume pasakyti apie didžiąją  asmenybę - kunigą Bronislovą Laurinavičių.

Paminklas kun. Bronislovui Laurinavičiui – Švenčionėlių miesto bažnyčios šventoriuje.

Paminklo autorius Antanas Kmieliauskas

     Kristus surištomis rankomis- Teisybė persekiojama, bet nenugalėta.
     
Tai ne tik kun. Bronislovo Laurinavičiaus, bet ir visos Lietuvos simbolis. Tiesos ir laisvės idėjos gyvos, jų neįmanoma supančioti ar pastumti po automašina, sutraiškyti tankų vikšrais...