Verbų sekmadienis

         

      Verbų sekmadienis yra vienintelis iš visų metų sekmadienių, kai mums nuo A iki Z pristatoma Jėzaus kančios istorija. Mūsų išgelbėjimo kaina ir drauge paskata mums ištverti su savo našta iki galo. Pelenų kelionė artėja į pabaigą. Laikas atsitiesti ir eiti pasitikti Viešpaties.

      Šlovės proveržis taps įžanga į kankinimų ir mirties metą. O kančios ir mirties metas taps įžanga į šlovingąjį prisikėlimą. O po to - vėl ta pati Adomo ainijos palikuonių giesmelė, - į Emausą keliaujantiems saviškiams reikės atverti Raštų prasmę ir vis tiek likti neatpažintam iki Vakarienės stalo. Paskui – Tomo netikėjimo akibrokštas. Tačiau Viešpaties meilė bus didesnė už mokinių išdavystes, išsižadėjimus, neatpažinimus, netikėjimus... Kaip ir šiandien, - laikinosios šlovės dieną, žinant, kad tuojau viskas apsivers aukštyn kojom. Kad palmių šakas pakeis erškėčiai, o purpuro kilimėlius – netašyti ir aštriabriauniai Golgotos kelio akmenys.

       Verbų sekmadienio mintimis pasidalino Renata Vanagaitė SSC