Atlaidai kvietė atpažinti ir įprasminti pašaukimą

Švenčionėlių Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčios varpų gaudesys vėsoką rudens  sekmadienį surinko gausų būrį maldininkų bei įvairių profesijų darbuotojus spalio 18 d. švęsti  Šv. Edvardo atlaidus. Mūsų parapijos Klebono Raimundo Macidulsko pakviestas iškilmingas šv. Mišias aukojo  Ignalinos Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčios vikaras Kun. Valentin Dulko. 

Atlaidams vadovavęs svečias kun. Valentin Dulko kvietė atidžiai klausytis Dievo Žodžio, mąstyti apie Šventųjų gyvenimo liudijimą bei prisiminti Šv. Edvardą, kurio gyvenimas apipintas ne viena gražia legenda.  Šv. Edvardo, kitų Šventųjų gyvenimai mus moko atpažinti tikrojo pašaukimo kelią, Dievo duotą užduotį kiekvienam, nesvarbu, kas esi, koks esi ir kur dabar esi...Dievui svarbus kiekvienas žmogus ir jo atliekamas darbas, svarbu, kad visa darytume su meile ir iš meilės Dievui ir žmonėms. Sekmadienio Dievo Žodyje Evangelistas Lukas mini seseris Mortą ir Mariją. Morta skundžiasi Jėzui, kuris svečiuojasi pas jas, kad Marija tik klauso, ką jis kalba ir nepadeda jai ruošoje, o Jėzus atsako: ,, Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta "(Lk 10,39-41).  Jėzus pateikia kelias pamokas:  pirmiausiai tai mylėti darbą, kurį atlieki, tada jis tau ir kitiems taps džiaugsmu, palaiminimu. Kita  pamoka: darydamas gerą darbą ar patarnaudamas bendruomenėje, nelygink savęs su kitais, nepyk, kad ne visi Bažnyčios nariai noriai įsitraukia į bendruomenės gyvenimą, susidūręs su sunkumais, nebijok kryžiaus, nes Jėzus neša jį su tavimi. Trečia, svarbiausia žinia: dažniau ateiti ir pabūti prie Jėzaus kojų- maldoje po Kryžiumi suklupę, dalyvaudami  Šv. Mišių aukoje, Adoruodami Jėzų Švč. Sakramente ir klausydamiesi  JO, kalbančio širdyje, per kitus žmones bei gyvenimo įvykius. Tai atveria kelius atpažinti ir įvykdyti tą planą, kuriam esame sukurti, įprasmina kiekvieną darbą ir visa  tampa Dievo Darbu.

Po Dievo Žodžio liturgijos buvo švenčiama džiaugsminga Eucharistija. Atnašų procesijos metu buvo dėkojama Dievui už visas dovanas, talentus, pašaukimus, kuriuos gauname iš Jo gerumo, ir prašoma Dievo malonės ir apsaugos. Savo darbo simbolius kaip padėką ir prašymą palaiminimo  prie altoriaus atnešė įvairių profesijų atstovai: mokytojai, moksleiviai, meno mokyklos auklėtiniai, medicinos, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, pašto tarnautojai, miškininkai, ūkininkai ir Maltosos įmonės darbuotojai bei parapijos jaunimas.

Po šv. Mišių vyko procesija, kurios metu kaip atsaką į Jėzaus kvietimą: ,, Sek paskui mane", paliudijome savo troškimais eiti  ir daryti tai, ko Viešpats trokšta.

Pasibaigus šv. Mišioms, Klebonas Kun. Raimundas Macidulskas ir parapijiečiai nuoširdžiai padėkojome svečiui gerb. Kun. Valentinui Dulko už jo pašaukimą, už skelbtą Dievo Žodį, bendrą maldą ir palinkėjome kurstyti savo širdyje meilės ugnį Dievui ir žmonėms, juk viena maža kibirkštis gali įžiebti didelį laužą.

Nuoširdų Ačiū tariame Švenčionėlių progimnazijos, gimnazijos, meno mokyklos, Švenčionėlių poliklinikos, Švenčionėlių Policijos nuovados, Švenčionėlių PGT, Švenčionėlių pašto, Švenčionėlių miškų ūrėdijos, UAB „Maltosa“ vadovams ir darbuotojams ir už pasirengimą ir dalyvavimą švenčiant šv. Edvardo  - Švenčionėlių parapijos globėjo atlaidus.

Nijolė Nadielkienė

Dėkojame  Sigitui Mackoniui iš Linkmenų  už  nuotraukas

ŠV. EDUARDO (EDVARDO) ATLAIDAI

Švenčionėliuose Šv. Mišias aukojo būrys kunigų

Švenčionėlių Šv. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje spalio 6 d. 12 val. mišias aukojo būrys kunigų iš visos Lietuvos. Jie čia atvyko pakviesti klebono Raimundo Macidulsko. Visi kunigai yra 1993 m. į kunigus įšventinta laida.
Kunigai džiaugėsi, kad Švenčionėliai yra tikintis kraštas - ir tai įrodė artipilnė žmonių bažnyčia. Po mišių parapijos vardu sveikinimo žodį tarė parapijos komiteto narys R. Gudelis. Apie Švenčionėlių atsiradimą ir Švenčionėlių bažnyčios statybų istoriją papasakojo Z. Jankauskas.

KVIEČIAME į dieninę vaikų ir jaunimo stovyklą

KVIEČIAME į dieninę vaikų ir jaunimo stovyklą.

Stovykla vyks Švenčionėlių parapijos namuose  rugpjūčio 19-21 d.d.

Registracija - rugpjūčio 19 d. 9 val. parapijos namuose.

Šv. Kristoforo dieną šventinami vairuotojai ir automobiliai

Šį sekmadienį katalikų Bažnyčia prisimena Šv. Kristoforą. Žinome, jog jis - keliauninkų, ypač vairuotojų, globėjas. 

Malda už keliautojus ir transporto priemones:

"Dieve, Tu sukūrei nuostabų pasaulį ir žmogui patikėjai visą kūriniją, kad tobulintų ją pagal Tavo valią ir išmintį, suteik malonę, kad šie automobiliai, Tavo ir žmogaus rankų darbo kūrinys, Tavo palaimos lydimi tarnautų žmonių gerovei, darbui ir poilsiui.

Keliaujančiųjų globėjui šv. Kristoforui užtariant globok ir nuo visokių  sielos bei kūno nelaimių saugok visus, kurie šiais automobiliais tinkamai naudosis, kad sėkmingai pasiektų kelionės tikslus."

Akimirkos iš vairuotojų ir automobilių šventinimo

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie radote laiko ir atėję padėjote supjauti malkas žiemai. Nors mūsų buvo nedaug, bet mes dirbome vieningai.

Klebonas

Kun. Br. Laurinavičiaus 102-osios gimimo metinės

Liepos 17 d. Švenčionėlių Šv. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už šviesios atminties kunigą Bronislovą  Laurinavičių minint jo 102-ąsias gimimo metines.

                       Bronius Laurinavičius - Lenkijos kariuomenės kareivis. Lodzė, 1938 m.

Kunigas Bronius Laurinavičius gimė 1913 m. liepos 16 d. Gėliūnų kaime, Gervėčių parapijoje. Įstojo į Vilniaus gimnaziją. Paskui tarnavo lenkų kariuomenėje. Atitarnavęs stojo į Vilniaus kunigų seminariją, ją baigė ir 1944 m. Ir buvo įšventintas kunigu. Po to vienerius metus buvo vikaru Švenčionyse, vėliau kunigavo Ceikiniuose. Ten dirbdamas sunkiomis pokario sąlygomis atnaujinimo ir praplėtė Ceikinių bažnyčią. 1948 – 1956 m. Paskirtas į Kalesninkus o 1956 metais - į Švenčionėlius. Atvykęs į Švenčionėlius rado senąją bažnytėlę kuri buvo maža, o ant pradėtos statyti bažnyčios sienų jau augo berželiai. Naujasis klebonas ėmėsi drąsaus žygio – pabaigti statyti pradėtą bažnyčią. Po didelių vargų ir nesuskaitomų važinėjimų su tikinčiųjų delegacijomis po aukščiausios sovietinės valdžios instancijas, prašant įvairių leidimų ir medžiagų, bažnyčia buvo užbaigta 1959 m. ir pašventinta. Ne visiems patiko kunigo užsispyrimas ir darbai, todėl 1968 m. kun. B. Laurinavičius buvo iškeltas į Adutiškį. Lakštingalėle, mažas paukšteli,Kodėl nečiulbi ankstų rytelį?Kaip aš čiulbėsiu ankstų rytelį, -Piemens išdraskė mano lizdelį... Šiomis eilėmis kun. Br. Laurinavičius atsisveikino su Švenčionėlių parapijiečias prieš išvykdamas į kitą paskyrimo vietą. Visur, kur jis kunigavo, kvietė vaikus prie altoriaus, nepaisydamas valdžios grasinimų. Vaikai ne tik būdavo pamaldose, bet ir patarnaudavo šv. Mišioms, dalyvaudavo procesijose. Kun. B. Laurinavičius yra rašęs daug pareiškimų, nukreiptų prieš sovietinę valdžią, kurie buvo išspausdinti pogrindžio spaudoje – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje“.
Vysk. Jonas Boruta apie jį taip atsiliepia: „Kunigo Bronislovo Laurinavičiaus vardas yra tapęs simboliu – tai švyturys ateistinės priespaudos tamsoje. Jį prisimename kaip drąsų tikėjimo išpažinėją – kai daugelis susigūžę slėpdavosi, B.Laurinavičius drąsiai viešumoje pasirodydavo su kunigo sutana. Kai daugelis laužė galvas, kaip neužkabinti suįžūlėjusios ateistinės valdžios, jis drąsiai pasisakydavo savo pamoksluose už tikėjimo ir sąžinės laisvę, rašydavo į Maskvą pareiškimus gindamas žmogaus teises. Tie pareiškimai – tai ištisi tomai, kuriuose suregistruoti mūsų tautos iškentėti vargai. Jis ir vienintelės tais sunkiais laikais pastatytos ir pašventintos bažnyčios Švenčionėliuose statytojas, už šį „nusikalstamą“ žygdarbį ateistinės valdžios sprendimu iškeltas į kitą parapiją. Jis – Gervėčių lietuvių vaikas, kovotojas už Vilnijos lietuvių teises, pokario metais įvedęs lietuviškas pamaldas Kalesninkų parapijos bažnyčioje, Lietuvos Helsinkio grupės narys. Kaip jo reikėtų šiandien! Jo dvasia gyva, jo gyvenimas ir pasiaukojimas geriausias pamokslas, iššūkis šių dienų krikščioniui, Lietuvos jaunimui – kaip net sunkiausiomis sąlygomis įprasminti savo gyvenimą, tarnaujant Dievui ir Tėvynei“. („Lietuvos aidas“, 1991 m. lapkričio 23 d. Nr.235)
 Šaltiniai:Lietuvos katalikų bažnyčios kronika; Elektroninis laikraštis „Voruta“; Laikraštis „XXI amžius“.

Nuotraukos iš minėjimo

 minėjim