Tai viena iš pagrindinių Katalikų Bažnyčios su Švč. Mergele Marija susijusių švenčių. Ankstyvajai Bažnyčiai (nuo III a.) būdingas Marijos kultas, o nuo V a. iki šiandien Rytų stačiatikių Bažnyčiose tebegyvas jos užmigimo liturginis šventimas. Stačiatikiai tiki, kad Marija mirė („užmigo“) natūralia mirtimi ir kad jos siela iš karto atsidūrė pas Kristų. Tuo tarpu Dievo Motinos kūnas buvo prikeltas trečią dieną po jos mirties ir paimtas į dangų. Švč. Mergelės Marijos kapas (pagal stačiatikių tradiciją jis yra Getsemanės soduose Jeruzalėje, prie Visų tautų bažnyčios) po mirties buvo rastas tuščias, o karstas buvo pilnas gėlių. Katalikiškoji tradicija šios konkrečios Dievo Motinos „užmigimo“ ir „prisikėlimo“ temos neliečia, tačiau Ėmimo į dangų liturginė šventė iš Rytų Bažnyčios buvo perkelta iš pradžių į Romą, o vėliau į Ispaniją, Prancūziją, Angliją ir kitas Vakarų šalis.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė (Žolinė) turi ne vien religinę prasmę, bet ir etnines tradicijas bei prasmę. Marijos Ėmimo į dangų šventėje bažnyčiose šventinami žolynai, vaisiai, gėlės, javai ir daržovės, dėkojama už naują derlių. Ši tradicija kartais siejama su pasakojimu, kai Marijos kape – apaštalui Tomui ir vėl pavėlavus bei suabejojus įvykiu – atsirado gėlių.
Rugpjūčio 15 d., švenčiant Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmes (Žolinę)
šv. Mišios lenkų k. 10.30 val., lietuvių k. 12.00 val. Iškilmių metu bus šventinami žolynai.
