2017 m. rugpjūčio 6 d., sekmadienis

Rugpjūčio 20 d. Parapijos įkūrimo 110 -osios metinės

Kviečiame paminėti Švenčionėlių šv. Edvardo parapijos įkūrimo 110 -ąsias metinės.  
       Švenčionėliai sparčiai plėtėsi nutiesus Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir pastačius geležinkelio stotį. 1900 m. gyventojai prašo valdžios atstovų Švenčionėliuose, prie kapinių, statyti koplyčią. Leidimas buvo gautas tik 1903 m. Bet Švenčionėlių gyventojai jau nenorėjo koplyčios, o prašė leidimo statyti bažnyčią. Artimiausia šventykla buvo už 10 km Kaltanėnuose. Tuo metu jos parapijai ir priklausė Švenčionėliai. Iki Švenčionių buvo 14 km. Susisiekimas su šiomis vietovėmis buvo blogas, o Švenčionėlių gyventojams turėti bažnyčią buvo būtinybė. Bažnyčios statybą labai palaikė ir rūpinosi Švenčionių dekanas Jonas Burba (1853-1915). Jis 1905 m. Švenčionėliuose, Vilniaus gatvės gyvenamojo namo kambarėlyje, įrengė altorių. Leidus Švenčionėliuose statyti bažnyčią, gyventojai Mylių kaime išardė svirną ir jo medieną atvežė į Švenčionėlius, kur kelias daro vingį į Kaltanėnus. Švenčionėliškiams labai nepatiko, kad bažnyčia numatyta statyti taip toli. Mėžionėlių kaimo žmonės bažnyčios statybai dovanojo 6 ha žemės sklypą, kuriame buvo ir mažos kapinaitės, dabar vadinamos Mėžionėlių kapinėmis. Kaimo gyventojai pakinkė arklius ir, pakraštyje buvo pradėta statyti medinė bažnyčia, kuri 1907 m. buvo baigta. Švenčionėliuose įsisteigė nauja parapija, savo teises įteisinusi tik 1908 metais. 

Tuometinis Vilniaus arkivyskupas metropolitas baronas Eduard von der Ropp rūpinosi naujų parapijų kūrimu, tarp įkurtų buvo ir Švenčionėlių Šv. Edvardo parapija