2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis

Rorate Coeli

Šiais žodžiais prasideda sena lotyniška giesmė skirta advento laikotarpiui. Senoviškas, kietas ir svetimas mūsų ausiai žodis „adventas“ yra lotyniškos kilmės (adventus) ir reiškia „atėjimą“, „atvykimą“. Krikščionių skilimai sukūrė prielaidas vystytis skirtingoms adventinėms tradicijoms. Štai stačiatikiai laikosi Viduramžių papročių, Adventą vadina Kalėdiniu pasninku, kuris tęsiasi 40 dienų. Adventą švenčia ir tradicinės protestantų bendrijos, kuriose šis laikotarpis pasižymi ne asketinėmis praktikomis, bet šviesos ir džiaugsmo elementais. Katalikų Bažnyčia laikosi „vidurio linijos“: nunyko atgailos pratybos, bet akcentuojamas susitelkimas, aktyvesnis dalyvavimas pamaldose bei Biblijos apmąstymas. Advento laikas yra skirtas sustiprinti viltį ir priminti mums, kad prieš du tūkstančius metų gimęs Išganytojas šlovingai sugrįš apreikšti savo meilės.
                                                                                                        Ištraukos iš T. Vilucko straipsnio