Rorate Coeli

Šiais žodžiais prasideda sena lotyniška giesmė skirta advento laikotarpiui. Senoviškas, kietas ir svetimas mūsų ausiai žodis „adventas“ yra lotyniškos kilmės (adventus) ir reiškia „atėjimą“, „atvykimą“. Krikščionių skilimai sukūrė prielaidas vystytis skirtingoms adventinėms tradicijoms. Štai stačiatikiai laikosi Viduramžių papročių, Adventą vadina Kalėdiniu pasninku, kuris tęsiasi 40 dienų. Adventą švenčia ir tradicinės protestantų bendrijos, kuriose šis laikotarpis pasižymi ne asketinėmis praktikomis, bet šviesos ir džiaugsmo elementais. Katalikų Bažnyčia laikosi „vidurio linijos“: nunyko atgailos pratybos, bet akcentuojamas susitelkimas, aktyvesnis dalyvavimas pamaldose bei Biblijos apmąstymas. Advento laikas yra skirtas sustiprinti viltį ir priminti mums, kad prieš du tūkstančius metų gimęs Išganytojas šlovingai sugrįš apreikšti savo meilės.
                                                                                                        Ištraukos iš T. Vilucko straipsnio

Bažnyčios mišrų chorą šv. Cecilijos proga pasveikino kunigai

Lapkričio 22 d. Švenčionėlių šv. Mergelės Sopulingosios bažnyčioje buvo  pagerbiama šv. Cecilija - chorų ir vargonininkų globėja. Cecilija buvo kilminga graži romietė, kuri vaikystėje apsikrikštijo. Tačiau tėvai ją ištekino už pagonio Valeriano. Vis dėlto Cecilijai pavyko savo vyrą įtikinti tapti krikščionimi. O vėliau ir jo brolį – Tiburcijų. Valerianas ir Tiburcijus buvo suimti ir įkalinti todėl, kad bandė palaidoti nužudytų krikščionių palaikus. Būnant kalėjime jiems pavyko atversti į krikščionybę savo prižiūrėtoją Maksimą. Jiems visiems trims, prefekto Almachijaus įsakymu, buvo nukirstos galvos. Kai Cecilija juos palaidojo, Almachijus ją surado ir suėmė. Cecilija prieš tai dar suspėjo atversti į krikščionybę savo tarnus, kuriuos pakrikštijo popiežius Urbonas I. Cecilija buvo kankinama ir sunkiai sužeista dar išgyveno tris dienas. Prieš mirtį ji išdalijo savo turtą vargšams, atvertė dar daugiau žmonių. Popiežius Urbonas I ją palaidojo katakombose greta vyskupų.Šv. Cecilija yra laikoma bažnytinės muzikos, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų, muzikantų ir poetų globėja.Šv. Cecilija bažnytiniame mene vaizduojama su rožėmis, muzikos instrumentais (vargonais ar smuiku).Tą vakarą buvo meldžiamasi už gyvus ir mirusius choristus bei vargoninikus. Po mišių suteiktas palaiminimas, kurį palydėjo sveikinimai ir palinkėjimai chorams bei vargonininkams. Klebonas pradžiugino choristus dovanomis o parapijos vikaras pakvietė į kleboniją arbatos. 

Švenčionėlių jaunimas dalyvavo Vilniaus Aušros vartų atlaiduose bei ateitininkų akademiniame savaitgalyje

„Asmeniniam Dievui – taip, Katalikų Bažnyčiai – ne?“  tokiu retoriniu klausimu pasitiko jaunimą Vilnius. Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų akademinis moksleivių ateitininkų savaitgalis subūrė Vilniaus krašto ateitininkus diskusijoms, bendrai veiklai ir  laisvalaikiui.

Lapkričio 19-21 dienomis Vilniaus jėzuitų gimnazijoje apsigyveno 90 moksleivių ateitininkų ir jų draugų, kartu su jais vadovai ir kuopų globėjai iš Vilniaus, Švenčionėlių, Ignalinos, Pabradės, Rudaminos, Varėnos. Jaunimas susirinko kartu praleisti akademinį savaitgalį, kurio tema „Asmeniniam Dievui – taip, Katalikų Bažnyčiai – ne?“ skatino pasvarstyti apie tai, jog daug jaunų žmonių vadina save tikinčiais asmeniniu Dievu, tačiau atsiriboja nuo Katalikų Bažnyčios. Paskaitas šiomis temomis skaitė kun. Nerijus Grigaliūnas ir brolis Joseph Bastin.

Jaunimas lapkričio 13 d. dalyvavo šv. mišiose Aušros Vartuose melsdamiesi už tėvus, mokytojus, vadovus, kunigus bei paklydusius savo bendraamžius.